- pertarmė
- pértarmė sf. (1) Brž, Dkk; Kos58 žr. 1 pertaras 1: Dėdė leido per dantis paprastą savo pertarmę „kad tave, kad jus perkūnėliai kur tuoj“ Vaižg. Anas savo pértarmėj labai dažnai sako „supranti“ Vžns. Ne taip lengva nuo pértarmės nuprast Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.